Terbutas reunion!

Po paskutinio iraso ivyko daug: buvo finansai (2 kartus ir dar ne vakaras ), issikrauste malgozata (i niuru vilniu, o po to i sauleta bcn), issikrauste Justutis (i lenkishka warzsava, o greit ir i faina Porto), as laika leidziu Sostinej (ne lietuvos), o Milda blaskosi po Lietuva (greit ir po Europoa) ir explorina vasaros teikiamus dziaugsmus. Tuo bute permainu vejai nesibaige: butas tapo visiskai international (interbaltical), 60% gyventoju yra blondines, ant virtuves sienos atsidaro didziulis ruzavas necenzurinis ”grafitis”,  buvo Raugalas trumpam atsikraustes, etc.

My point is kad terbuto gyventojai nebegyvena terbute ir tai yra damn bad! Nes kartu mes (buvom) esam nerealus gyventojai:) Taigi skelbiu terbuto blogo pakilima is pelenu!!!!! Nuo siol sis puslapis shvies pasauly apie tai, kaip gyvena terbuto alumni (ir ne tik )!

Pradanginau elektra Terbute ;)

sedziu vakar vakare, laukiu Justucio pargriztancio, arbatas viena po kitos verduos, svajoju kaip kita diena (t.y. siandien) sidriuka gersiu..

salta pasidare. o as boba tai nedurna, sumasciau kad reik is simonos kambario elektrini sildytuva atsinest. nusitempiu ta daikta i savo kambari, isijungiu ir po 5min pykst pokst ir dingo elektra kambary (paskui paaiskejo, kad visuose kambariuose ir tam koridoriuj prie virtuves). nu ka, tai teko virtuves langa prisidaryt ir bandyt susilt virtuvej. bet nu fak, ka cia daryt su ta elektra. laimei, uz keliolikos minuciu grizo Justutis, patikrino skaitiklius ar kazka ten, nieko nesutaise, dar pazvengem is YouTube’o ir nuejom miegot tikedamiesi sekmingo ryto. ryte Justutis suorganizavo, kad popiet ateis i namus elektrikas – ivykis Bute

nu ir atejo. toks hipis, laisvalaikiu (ir darbo metu) laidukus bekrapstantis ir niekad nesiskutantis barzdos blondinas (aisku ne toks kaip Justutis, bet vis tiek blondinas). as tai ka, kaip sedejau susidriuku rankoj, taip ir beveik nepajudejau. Justutis viska jam paaiskino, tas viska sutvarke, zodziu, viskas normaliai.

bet.

esme kad tas hipis tai tikrai kietas. net anglu kalba biski moka – apsidaires pasake “poor students”

nesamone gi, visai mes ne poor -  mums tiesiog labai patinka taip gyventi

beda – bobos, grizkit..

sedziu ir galvoju – kodel taip sudinai jauciuosi.
isijungiu facebook’a, isidedu biorhythm application’a ir ziuriu. viskas tiesiai sviesiai pasakyta – pastaruoju metu tau yra ir bus chujova, rupinkis savimi. paspaudziu mygtuka “biorhythm outlook”, kur rodo mano intellectual, emotional ir physical busenu kreives si menesi.
va tada supratau, kad kol Buto bobos bus isvaziavusios, arba, kitaip tariant, kol Terbutas nesusirinks pilna sudetim, man ir bus chujova.
taip ir zinojau, kad nieko gero is tu kelioniu…

“milda vilniuje” arba “shit happens” arba “trumpam uztrigus”

kad nereiktu pasakot dideliu izangu apie tai kodel ir kaip man reikejo i vilniu, priimkim tai kaip tiesiog fakta. istorija prasideda antradieni 6:03 (ryte!!) kai praplesiau akis autobusui beisukant i vilniaus autobusu parka. tada daug bla bla, todel pateiksiu tik summmary neesminiu dalyku:
* mano kompas beveik tobulas (naujasis ekranas tik 2 vietose ciuciut skiles, bet veikia)
* susitikau su 3/4 planuotu zmoniu, sutikau keleta neplanuotu zmoniu, daug mobilaus rysio
* su double coffee bonusu kortele piknikas parke gavos uz dyka!
* vaziuojant miesto autobusu vairuotojas nepardave talonelio, nes “taigi netoli vaziuoji, kam tau jo reikia, eik sestis”
na va, o siaip dar noriu papasakoti tikrais faktais (ne)paremta istorija. pagrindini heroju pavadinkim, tarkim, random zmogum. mazdaug “kas butu, jeigu random zmogus staigiai uzsimanytu nueiti i poliklinika paprasciausiu tyrimu pasidaryti”. isivaizduokite, kad tai atsitinka siek tiek popiet. random zmogui poliklinikoj tyrimu negaletu daryt, nes kaip tik ta diena reikiamas aparatas buto isjungtas, arba veiktu ikipiet, arba dar kas nors. random zmogu pasiustu net ne nx, o i santariskes, kur visa para dirba. o va ten tai zinokit istaiga kai random zmogus ateitu, ji pasodintu LAUKTI, tarkime, salia kazkokio vaikino, ir lieptu sedeti. zjb juk, vis tiek tas zmogus tikriausiai visa diena vaiksciojo, tegu pailsi. po 15min gali nutikti taip, kad tas vaikinas is desines, tarkim, netenka kantrybes (matyt kokia valanda lauke). prieina prie registraturos langelio ir sako “man buvo praskeltas antakis. uzsiuvo. reik dabar isimt. jus tai padarysit ar man paciam bandyt?” sesele susimetytu, bet po dar 15min tas vaikinas iseitu is istaigos jau be siulu antaky. na ka, o musu tariamas random zmogus toliau sedetu. sedetu. sedetu. pavaiksciotu. ir  sedetu. manau, kad tas zmogus praleistu mazdaug valanda laukdamas. tada dar jis galetu buti priverstas klausyti (visa laime kad ne ziureti!) kaip sesele padeda gana senyvo amziaus (ne)dzentelmenui isgauti gelsvo skyscio tyrimams. na ir dar aisku ju pokalbiu kaipo “- tai kur jus dirbate? -savivaldybeje -ooo, nu aisku. atsargiai atsargiai as prilaikysiu -aciu sesute” yummyyy kaip smagu butu musu random zmogui. vis laukt. ir dar laukt. istorija santariskese pasiektu uzuomazga kartu su kulminacija, kai ateitu sesele (ne ta kur buvo su vyriskiu) prie zmogaus.  jie pasneketu pasneketu ir sesute tiesiai per aplinkui pradetu pasakoti, kad aukstu zemiau yra toks vip kabinetas, kuriame sumokejus random zmogui padarytu tyrimus ir gal netgi isnagrinetu rezultatus ir jei dar daugiau sumoketu gal netgi ir isvadas padarytu. ai dar tiesa sesele duotu recepta vitaminams ir paprasytu iseit. woohoo! random zmogus sugaistu daugiau nei valanda, nespetu i ta autobusa, su kuriuo noretu vaziuot i koki nors miesta, tarkim, ryga, ir sudiniausia, kad viskas be reikalo!

tai va, na o man su autobusu irgi taip atsitiko – nespejau, nes buvau labai uzsiemus. tada suziurejau, kad yra dar vienas autobusas i ryga 23:50. susikraunu daiktus ir mama nuveza i stoti. tam-ta-da-daaaaam tas autobusas vaziuoja beveik visom dienom, isskyrus antradieni nx nx. issimiegojau namuos, pasivazinejau po vilniu ir pries10am as jau vel stoty. o si karta uztat jegele.

!!!atvaziuoja nerealiai stiliovas, su odinem sedynem, kaip niekad patogus, siltas ir punktualus autobusas!!! toks valdo!!!
labai puikiai vyksta kelione atgal i ryga. prie sienos isoka i autobusa 3 zmones juodom uniformom ir suva. apuosto apuosto, salone neranda nieko, bagaze vienas lagaminas pasirodo itartinas, bet visgi viskas gerai. laimingai toliau keliaujam ir as griztu namo. esesyne nieko naujo.

tiek siam kartu.

atgysim!

man net baisu pagalvoti, kas manes (ir justucio) laukia artimiausias kelias savaites.

net 2 Buto bobos isvaziuoja i tolimuosius krastus saskiu ir abchazu (s.) arba palmiu ir shopu (g.) ieskoti. o kaip man jaustis? net 2 savaites be savo bobu!! apsiverksiu, kaip liudna.

tai va, o pranesimas apie tai, kad buto bobos turi buti visada up-to-date gossipu ir visu kitu nesamoniu esesyne klausimais. o kad as nic nieko nepamirsciau papasakot, viska ciochinsiu ir kiekviena smulkmena busiu priversta aprasyti blog’e, kad bobos, vos gavusios priejima prie interneto, viska suzinotu.

sekanti pastraipa turetu buti labiau kaip perspejimas:

esesyno studente, jeigu nujauti, kad kazkuo esi isskirtinis/pastebimas (nebutinai is gerosios puses), geriau iki spalio pabaigos sio blog’o neskaityk. tai pades mums islaikyti geresnius (arba vis dar neutralius) santykius ir sutaupys tau siek tiek nervu. aciu uz supratinguma.

pagarbiai,

m.

apie alu

visa paskutine savaite verkiau, nes as jau nebe teenager’e. ir del to turiu tipo elgtis protingiau, galbut, o galbut ir ne. apie sita dar nemasciau. na bet tas principas, kad pradzioje nebe vienetas o dvejetas stovi, ir kad man liko tik penki metai iki 25, o tada, kaip zinia, suleteja zmogaus metabolizmas. del to reikia maziau valgyti, idant neatsirastu celiulitas ir kitas velnias. be to, geometrine progresija daugeja rauksliu ir … negaliu sneketi, baisu man daros.
bet esme ta, kad nustojau siandien verkt, nes atsitiko kai kas saunaus.
po sunkios dienos, praleistos shopinge ir grozio procedurose, nusprendziau, kad reikia atsipalaiduot, ir ishgert ramybeje, savo balkone alucio. nuejau i maxima, stovi varganai SU VIENU DILAJTU, manes praso dokumentu, as neturiu, ir neparduoda gert! haha, pirma ir vieninteli karta kaip man nepardave alkoholio, man buvo 15 ir pirkau 5 miksus. nuo to laiko daugiau nerizikavau. bet dabar, tipo jau suaugus boba, dvidesimtmete, man jau tokiu parkiu nekyla. nu bet malgozatka nepasimete, is maksimos nuejo prie kioskelio, ir is ten gavo dilajto, kuri smagiai isgere balkone, besijuokdama is kasininkes, kuri tuo metu turejo dirbti. haha
o dabar vel varau i miesta ir vel alucio.

alus forever,
cmok